Laiško hebrajams rašytojas ir toliau veda mus per tikėjimo „salę“ – „Tikėjimu Nojus, Dievo įspėtas apie dar nematytus dalykus, sujaudintas Dievo baimės, paruošė skrynią savo šeimos išgelbėjimui, kuria pasmerkė pasaulį ir tapo teisumo pagal tikėjimą paveldėtojas. (Hebrajams 11:7)
Apie ką Dievas įspėjo Nojų? Jis perspėjo Nojų, „Viso kūno galas atėjo prieš mane, nes žemė per juos pilna smurto; ir štai aš sunaikinsiu juos kartu su žeme. Pasidaryk sau arką iš gofermedžio; Padarykite patalpas arkoje ir uždenkite ją iš vidaus ir išorės pikiu... ir štai aš pats nešu potvynį žemei, kad išnaikinčiau iš po dangaus visą kūną, kuriame yra gyvybės kvapas. viskas, kas yra žemėje, mirs“. (Pradžios 6: 13–17) …Tačiau Dievas pasakė Nojui – „Bet aš sudarysiu savo sandorą su jumis; ir tu eisi į arką – tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi“. (Pradžios 6: 18) …Tada mokomės, „Taip padarė Nojus; Jis padarė visa, ką Dievas jam įsakė“. (Pradžios 6: 22)
Mes mokėmės iš Hebrajai 11: 6 kad be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui, nes žmogus, kuris ateina pas Dievą, turi tikėti, kad Jis yra ir kad Jis atlygina tiems, kurie stropiai Jo ieško. Nojus tikėjo Dievu ir, be jokios abejonės, Dievas apdovanojo Nojui ir jo šeimai.
Dėl žmogaus maišto prieš Dievą Dievas paskelbė teismą visam pasauliui. Po potvynio liko gyvi tik Nojus ir jo šeima. Genesis 6: 8 primena mums - „Bet Nojus rado malonę Viešpaties akyse“.
Arką, kurią pastatė Nojus, galima palyginti su tuo, kas šiandien mums yra Kristus. Jei Nojus ir jo šeima nebūtų buvę arkoje, jie būtų žuvę. Jei nesame „Kristuje“, mūsų amžinybė yra pavojuje ir mes galime ne tik patirti pirmąją mirtį, fizinę savo kūno mirtį, bet ir antrąją mirtį, kuri įžengia į amžinojo atsiskyrimo nuo Dievo būseną.
Nė vienas iš mūsų negali nusipelnyti Dievo malonės. Nojus to nepadarė, o mes negalime. Jis buvo nusidėjėlis, kaip ir mes visi. Nojus tapo Dievo teisumo pagal tikėjimą paveldėtoju. Tai nebuvo jo paties teisumas. Romėnai mus moko - „Bet dabar apsireiškia Dievo teisumas be įstatymo, liudytas Įstatymo ir Pranašų, Dievo teisumas per tikėjimą Jėzumi Kristumi visiems ir visiems, kurie tiki. Nes nėra skirtumo; nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, išteisinti nemokamai iš Jo malonės per atpirkimą Kristuje Jėzuje, kurį Dievas paskyrė kaip permaldavimą savo krauju per tikėjimą, kad parodytų savo teisumą, nes savo Pakantumas Dievas perleido anksčiau padarytas nuodėmes, kad šiuo metu parodytų savo teisumą, kad būtų teisus ir išteisintų tą, kuris tiki Jėzų. Kur tada girtis? Jis neįtraukiamas. Pagal kokį įstatymą? Iš darbų? Ne, bet tikėjimo įstatymu. Todėl darome išvadą, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, neatsižvelgiant į įstatymo darbus“. (Romansas 3: 21-28)
Šiandien mums reikalinga arka yra Jėzus Kristus. Į teisingą santykį su Dievu mus atveda tikėjimas malone, kurią mums suteikė vienintelis Jėzus.