O kaip žengti į naują ir gyvą kelią per Dievo teisumo nuopelnus?

O kaip žengti į naują ir gyvą kelią per Dievo teisumo nuopelnus?

Hebrajams rašytojas išreiškia norą, kad jo skaitytojai priimtų Naujosios Sandoros palaiminimus – „Todėl, broliai, mes pasitikime Jėzaus krauju, nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra per savo kūną, įžengti į šventas vietas, ir kadangi mes turime puikų kunigą. prie Dievo namų, artinkimės su tikra širdimi ir visišku tikėjimo užtikrintumu, širdimis apšlakstyta nuo piktos sąžinės, o kūnai nuplauti tyru vandeniu“. (Hebrajams 10: 19-22)

Dievo Dvasia kviečia visus žmones ateiti į Jo sostą ir priimti malonę per tai, ką padarė Jėzus Kristus. Tai vienas iš pagrindinių Naujosios Sandoros, paremtos Jėzaus auka, pranašumų.

Hebrajams rašytojas norėjo, kad jo broliai žydai paliktų levitų sistemą ir pripažintų, ką Dievas jiems padarė per Jėzų Kristų. Paulius mokė Efeziečiams – „Jame mes turime atpirkimą per jo kraują, mūsų nusižengimų atleidimą pagal jo malonės turtus, kuriuos Jis mums apdovanojo, visa išmintimi ir įžvalga paskelbdamas mums savo valios slėpinį pagal savo tikslą. kurį jis išdėstė Kristuje kaip planą laiko pilnatvei, kad sujungtų visa jame, danguje ir žemėje“. (Efeziečiams 1:7-10)

Šis „kelias“ nebuvo prieinamas pagal Mozės įstatymą ar levitų sistemą. Pagal Senąją Sandorą vyriausiasis kunigas turėjo paaukoti gyvulius už savo nuodėmes, taip pat aukas už žmonių nuodėmes. Levitų sistema atitolino žmones nuo Dievo, nesuteikė tiesioginio priėjimo prie Dievo. Šios sistemos laikais Dievas laikinai „apžiūrėjo“ nuodėmę, kol atėjo be nuodėmės ir atidavė savo gyvybę.

Jėzaus nenuodėmingas gyvenimas neatvėrė durų į amžinąjį gyvenimą; Jo mirtis padarė.

Jei kokiu nors būdu tikime savo sugebėjimu patikti Dievui savo teisumu, pagalvokite, ko romėnai mus moko apie Dievo teisumą – „Bet dabar Dievo teisumas apsireiškė be įstatymo, nors Įstatymas ir Pranašai tai liudija – Dievo teisumas per tikėjimą Jėzumi Kristumi visiems, kurie tiki. Nes nėra jokio skirtumo, nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės ir yra išteisinami jo malone kaip dovana per atpirkimą Kristuje Jėzuje, kurį Dievas paskyrė permaldavimui savo krauju, būti priimtas tikėjimu. Tai turėjo parodyti Dievo teisumą, nes savo dieviškuoju pakantumu jis aplenkė ankstesnes nuodėmes. Tai turėjo parodyti jo teisumą šiuo metu, kad jis būtų teisus ir išteisintų tą, kuris tiki Jėzų. (Romiečiams 3: 21-26)

Išganymas ateina vien tik per tikėjimą, vien per malonę, tik per Kristų.