Ar pasitikite savo teisumu, ar Dievo teisumu?
Hebrajų rašytojas ir toliau skatina hebrajų tikinčiuosius jų dvasiniam „poilsiui“ - „Nes tas, kuris įžengė į poilsį, pats taip pat nustojo veikti nuo savo darbų, kaip Dievas padarė nuo savo. Todėl būkime kruopštūs žengdami į tą poilsį, kad kas nors nenukristų pagal tą patį nepaklusnumo pavyzdį. Nes Dievo žodis yra gyvas, galingas ir aštresnis už bet kurį dviašmenį kardą, perveriantį net sielos ir dvasios, sąnarių ir čiulpų dalijimąsi, ir atpažįsta širdies mintis ir ketinimus. Nėra jokios būtybės, paslėptos nuo Jo akių, tačiau viskas yra nuoga ir atvira Jo akims, kuriam turime atsiskaityti “. (Hebrajai 4: 10-13)
Nieko negalime pakelti prie Dievo stalo mainais į išganymą. Tiks tik Dievo teisumas. Vienintelė mūsų viltis yra „užsidėti“ Dievo teisumą per tikėjimą tuo, ką Jėzus padarė mūsų vardu.
Rašydamas romiečiams, Paulius pasidalijo savo rūpesčiu dėl savo draugų žydų - „Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra Izraelis, kad jie būtų išgelbėti. Aš jiems liudiju, kad jie užsidegė Dievu, bet ne pagal žinias. Nes jie, nežinodami Dievo teisumo ir siekdami įtvirtinti savo teisumą, nepakluso Dievo teisumui. Nes Kristus yra įstatymo galas visiems, kurie tiki “. (Romansas 10: 1-4)
Paprasta išganymo žinia per tikėjimą vien tik per malonę vien Kristuje yra tai, apie ką buvo kalbėta protestantų reformacijoje. Tačiau nuo tada, kai bažnyčia gimė Sekminių dieną, iki šiol žmonės šiai žiniai nuolat papildė kitus reikalavimus.
Kaip sakoma pirmiau hebrajų kalba, „Tas, kuris įėjo į poilsį, pats taip pat nustojo veikti nuo savo darbų, kaip Dievas padarė nuo savo“. Priėmę tai, ką Jėzus padarė mums dėl tikėjimo į Jį, mes metėme bandymą „užsitarnauti“ išganymą bet kokiomis kitomis priemonėmis.
Keistai skamba „būti kruopščiam“, kad galėtum patekti į Dievo poilsį. Kodėl? Nes išgelbėjimas visiškai per Kristaus nuopelnus, o ne mūsų pačių yra priešingas tam, kaip veikia mūsų puolęs pasaulis. Atrodo keista, kad negalime dirbti to, ką gauname.
Paulius pasakojo romiečiams apie pagonis - „Ką tada pasakysime? Kad pagonys, kurie nesiekė teisumo, pasiekė teisumą, net tikėjimo teisumą; bet Izraelis, vykdydamas teisumo įstatymą, nepasiekė teisumo įstatymo. Kodėl? Nes jie to siekė ne tikėjimu, o tarytum įstatymo darbais. Nes jie suklupo prie to suklupusio akmens. Kaip parašyta: „Štai, aš paguldau Sione suklupusį įžeidimo akmenį ir uolą, o kas Jį tiki, nebus sugėdintas“. (Romansas 9: 30-33)
Dievo žodis yra „gyvas ir galingas“ ir „aštresnis už bet kurį dviašmenį kardą“. Tai „skvarbus“, net iki mūsų sielos ir dvasios padalijimo. Dievo žodis yra mūsų širdžių minčių ir ketinimų atpažinimas. Vien tai gali atskleisti „mus“ „mums“. Tai tarsi veidrodis, kuris atskleidžia, kas mes esame iš tikrųjų, o tai kartais būna labai skaudu. Tai atskleidžia mūsų saviapgaulę, pasididžiavimą ir kvailus norus.
Nėra nuo Dievo paslėptos būtybės. Niekur negalime eiti pasislėpti nuo Dievo. Nėra nieko, ko Jis apie mus nežino, ir nuostabu tai, kiek jis ir toliau mus myli.
Galime sau užduoti šiuos klausimus: Ar tikrai įžengėme į dvasinį Dievo poilsį? Ar suprantame, kad vieną dieną visi pateiksime sąskaitą Dievui? Ar mus apima Dievo teisumas per tikėjimą Kristumi? O gal planuojame atsistoti prieš Jį ir prašyti savo gerumo bei gerų darbų?
